Nebeperku duonos

      Nebeperku duonos komentarų: 0

ruginė raugo duonaPrieš kelias savaites užsukau į parduotuvę ir paskutinį kartą pirkau duoną. 

Ne dėl dietos, ne dėl to, kad nebevartočiau miltų, cukraus ar glitimo. Tiesiog labai sunku rasti padorią tamsią duoną. Realiai buvo kokios dvi rūšys, kurias visad pirkdavau. Tai kas pasikeitė?

Kaina. Aš suprantu, kad grūdų kainos galėjo išaugti po tokių orų ir ekstremalių padėčių laukuose, tačiau pamatęs, kad ~3-400 g duonos per savaitę pabrango 15%, nusprendžiau paimti paskutinį kepaliuką ir nuo tada nebepirkau jokios duonos. Net nežinau, ar tai buvo principo reikalas, ar tai buvo kažkoks kainos slenkstis, kurį peržengus produkto vertė nebeatitinka kainos ar dar kas nors. Veikiausiai tai susiję su pasirinkimu gaminti maistą namie, kurį priėmėme daug anksčiau. Paskutinis mėnuo buvo toks, kad valgėme daug sriubos, o kaip tada be duonytės ir grietinės? Tai va, į parduotuvę užsukdavau kartą-du per savaitę, prigriebti duonos ir pieno produktų.

Kol vartojom sodo gėrybes, paverstas sriuba, aš vis mąsčiau, kaip dar paprasčiau užtikrinti, kad visada turėsime būtent tokio maisto, kokio norime. Jei parduotuvėje kartais išperka mano duoną (pasitaiko, nors ir nedažnai. Padidinus kainą, matyt, nebepasitaikys), tuomet darbe šliurpiu tik skystį ir vakarop pilvas riaumoja…

Aš kelerius metus esu dirbęs virtuvėse, o paskutinis mano darbas buvo su miltiniais patiekalais. Ravioliai, įvairios duonos ir t.t. buvo mano kasdieninė…duona. Nuo tada namie laikau savo pirmąjį augintinį – dubenį su raugu. Pilno grūdo rūginiai miltai ir vanduo – viskas, ko reikia, kad niekada nebepirktum mielių.

Vis eksperimentuodavau su savo tuo raugu: tai kildindavau tešlą picai, tai pyragui, tai pakepdavau įvairių duonų ir bandelių. Neblogai įgudau kepti mūsų orkaitėje ir pereiti prie duonos kepimo buvo nesunku.

Dabar aš du kartus per savaitę užmaišau raugo, druskos, ruginių miltų ir vandens tešlą, kurią pakildinu pernakt, kitą rytą, prieš išeidamas į darbą, pusę įdedu į silikoninį kepimo indą, o grįžęs namo paeiliui iškepu abi dalis. Kol vakarieniauju, skaitinėju blogus ar ruošiuosi rytojui, duona iškepa.

Ruginiai pilno grūdo miltai – nebrangūs, ypač palyginus su duonos kainomis. Laiko investicija yra maža, ypač, kai žinai, ką darai: 15 min užmaišyti tešlą, 5 min permaišyti ir sudėti į indus, dar pora min įkaitinti orkaitę ir apie 40 min laukimo.

Už 20 min darbo, teikiančio malonumą, gaunu aukščiausios kokybės produktą „be cukraus ir pridėtinių mielių“ (beje, jei ir galiu suprasti pirmą šio užrašo dalį, tai antroji skamba kaip tingaus rinkodarininko siekis paieškot šiknoj sliekų), kurį valgau su pasigardžiavimu. Beje, jei noriu ryškesnio skonio plutos, tiesiog pakepu ilgiau.

Nebeperku duonos ir mano gyvenime nuo to tik daugiau duonos ir pasitenkinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *